Gydytojo V. Into sodyba ir kapas

Sodyba-akmenų muziejus pradėta formuoti 1957 m., įsikūrus joje Mosėdžio apylinkės ligoninei ir gydytojui Vaclovui Intui (1925–2007). Jis pradėjo tvarkyti ligoninės teritoriją, kūrė joje alpinariumus, akmenų kompozicijas, iškasė porą tvenkinių, užveisė nemažą parką, kuriame auga vietiniai ir tolimųjų kraštų dekoratyviniai medžiai ir krūmai. V. Into sodyboje surikiuoti akmenys pargabenti iš Ukrainos, Kazachijos, Karelijos, Mosėdžio ir visos Lietuvos laukų bei kitų vietovių. Akmenys čia išdėstyti pavieniui ir kompozicijomis.

Kai buvusios ligoninės kiemas tapo per ankštas, jis sumanė akmenis perkelti į Bartuvos upelio slėnį, kuriame 1979 m. įkūrė Respublikinį unikalių akmenų muziejų, iki 2000 m. dirbo muziejaus direktoriumi, o nuo 2000 m. – vyr. fondų saugotoju. Muziejaus rinkinį sudaro apie 150000 akmenų, kurių mažiausias sveria kelis gramus, o didžiausias – 50 tonų.

Už indėlį saugant gamtą ir puoselėjant aplinką 1968 m. V. Intas apdovanotas SSRS liaudies ūkio pasiekimų sidabro medaliu, 1977 m. jam suteiktas Lietuvos gamtos apsaugos žymūno vardas. 1987 m. V. Intas tapo Indijos aplinkos apsaugos asociacijos garbės nariu, 1988 m. – Lietuvos nusipelniusiu gamtos darbuotoju, 1994 m. – Valdo Adamkaus premijos laureatu, 1997 m. – Skuodo rajono garbės piliečiu, o 1998 m. – Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino 5-jo laipsnio kavalieriumi. 2006 m. Respublikiniams unikalių muziejui buvo suteiktas Vaclovo Into vardas.

Gydytojo V. Into valia jo kūnas po mirties buvo sudegintas, o palaikai palaidoti akmenyje sodybos akmenų parke.

• Vyskupo M.Valančiaus gimtinės sodyba
• Muziko J.Mašeko kapas
• Prelato P.Urbanavičiaus kapas
• Prelato A.Simaičio kapas
• Skulptoriaus V.Orvydo kūrybos ir kolekcijos vieta
• Salantų senosios žydų kapinės
• Gydytojo V. Into sodyba ir kapas