Paieška svetainėje

Gaidžio kalnas

Tai Salanto slėnyje šalia Salantų stūksanti kalvelė, vertinga kaip archeologinė, istorinė, mitologinė, sakralinė vieta. Kalva tokį vardą gavusi, esą, todėl, kad seniau praeivius vakarais baidydavęs iš jos sklindantis šaižus gaidžio giedojimas. Jis nurimęs tik pastačius ant kalvos koplyčią. Kita legenda mena, kad senovėje čia gyveno vaidilutės, auginusios žalčius Alkos kalno šventyklai. Pasak dar vieno pasakojimo, ant kalno stovėjo pirmoji Salantų bažnyčia. Jos vietoje dabar stovi koplyčia, kurioje skulptorius Vilius Orvydas (br. Gabrielius OFS) 1988 m. įrengė altorių su skulptūrine kompozicija „Ave Marija“. Be to, pasakojama, kad Gaidžio kalne yra didelis akmuo, kurį velnias nešęs Salantų bažnyčios durims užversti ir anksti rytą gaidžiui užgiedojus čia pametęs.

Kalvos pietvakarinėje dalyje, už koplyčios stūkso keli pilkapiai. Didžiojo pilkapio tyrinėjimai parodė, kad jį sudaro 2 koncentriniai, 5 ir 10 m skersmens vainikai, virš kurių supiltas smėlio ir akmenų sampilas. Tarp vainikų pilkapyje atidengti 4 nedideli, ovalo pavidalo vainikėliai, kuriuose surasta degintų žmonių kapų ir nedidelių lipdytų molio puodelių.

Pilkapiuose mirusieji laidoti I tūkst. prieš Kr. II pusėje, o šiaurinėje kalvos dalyje, kurios nemaža dalis nukasta, yra I tūkst. po Kr. kapinynas. Rytinėje Gaidžio kalno papėdėje guli akmuo nulyginta plokštuma, siejamas su pagonių kulto apeigomis, o vakarinėje dalyje aptikta X-XIII a. gyvenvietei būdingų radinių. Gaidžio kalno vietovėje XVI a. pradėjo formuotis Salantai, seniau – Skilandžiai, pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1556 m.