Etnokultūra

Šiaurės vakarų Žemaitijos etninę kultūrą atspindi etnoarchitektūros, kryždirbystės ir mitologijos paveldas, kuriam priskiriami tautosakoje minimi senovės kulto ir kitos žmonių veiklos objektai.

Tradicinę šio regiono valstiečių sodybą XVIII-XX a. pr. sudarė namas, svirnas, tvartai, kluonas, žardai ir nomalis, tačiau Salantų regioniniame parke neišliko nei vienos pilnos šiam žemaičių regionui būdingos etninės architektūros sodybos. Kultūros vertybių sąrašuose yra registruoti Martinkaus namas Erlėnų kaime, Venskaus sodyba (namas, svirnas) Klausgalvių kaime ir Jakštaičių kaimo Vaserio, Vaičekausko ir Maksvyčio sodybos. Visos jos datuojamos XIX a. – XX a. pr.

Kryždirbystė sudaro gausiausią etninės kultūros paveldo dalį. XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje statytos, vėliau – atnaujintos, koplytėlės, koplytstulpiai, kryžiai, stogastulpiai nuo seno yra neatsiejama regiono kraštovaizdžio dalimi. Šie statiniai su šventųjų skulptūromis pakelėse pasitinka keleivius, globoja žemdirbių sodybas, saugo kapinėse atgulusių senolių atminimą.

• Etninė architektūra
• Kryždirbystė
• Mitologija