Upės

Upių tinklo tankumas Salantų regioninio parko teritorijoje − 0,75−1,00 km/km². Didžiausią parko dalį užima Minijos baseinas ir tik šiaurinė parko teritorija priklauso Bartuvos upės baseinui. Parko teritorijoje teka Minijos, Salanto, Blendžiavos, Mišupės, Kūlupio, Pestupio, Eiškūno, Bartuvos, Alanto upės bei gausybė bevardžių upelių. Jų slėniai išraižyti šaltinių, raguvų bei atodangų, nuo kurių atsiveria nepakartojami reginiai.

Didžiausia ir vandeningiausia regioninio parko upė - Minija - teka pietinėje parko dalyje. Nedidelė, tačiau gražiausia ir vaizdingiausia šios Vakarų Žemaitijos upės atkarpa patenka į parko teritoriją. Joje Minijos slėnis yra gausiai išraižytas šaltinių, raguvų bei atodangų, o pati upė labai vingiuota, slenkstėta, joje daug duburių, kaskadų bei rėvų. Bene įdomiausia ir įspūdingiausia Minijos atkarpa – Didžioji Dyburių kilpa, ja upė vingiuoja 4 km. Siauriausioje Dyburių kilpos vietoje yra vos 100 m sausumos ruožas. Minija yra nepastovaus režimo upė: dažnai smarkiai nusenka, o po didesnių liūčių jos debitai trumpam laikui padidėja net iki 40 kartų. Antra pagal dydį regioninio parko upė - Salantas su Blendžiavos, Notės, Pestupio ir kitų mažesnių intakų žemupiais.

Šiaurinėje parko dalyje teka labiausiai performuotos - melioruotos, patvenktos - Erlos, Eiškūno upės - Bartuvos intakai. Erlos upė, plukdydama savo vandenis pietų kryptimi, ties Salantais 180 laipsnių kampu pasuka atgal, šiaurės link. Tai įdomus hidrografinis reiškinys.