Skulptoriaus V.Orvydo kūrybos ir kolekcijos vieta

Sodyba stūkso kelio Plungė-Skuodas dešinėje pusėje, neprivažiavus Salantų. Muziejų po atviru dangumi joje 1973 m. įkūrė skulptorius Vilius Orvidas - br. Gabrielius OFS (1952-1992), padedamas tėvo Kazimiero Orvido (1905-1989). Čia suvežti melioratorių sunaikinimui pasmerkti Žemaitijos rieduliai, šimtamečiai ąžuolai, griaunamose sodybose likę etnografiniai daiktai, iš kapinių pašalinti seni kryžiai. Iš akmenų ir ąžuolų kamienų sudėliotos architektūrinės kompozicijos, tarp kurių pastatytos V. Orvido sukurtos akmens skulptūros, kompozicijos, kryžiai, paminklai su tautine ir religine simbolika. Kūrėjui muziejus buvo neišsenkančiu dvasios turtinimo energijos šaltiniu. Ilgainiui sodyba įgavo milžiniško trikampio formą – krikščionių ikonografijoje tradicinę Apvaizdos akį, kurią apjuosė kanalai, akmenų ir žemių pylimai. Sodyba tapo laikinu prieglobsčiu savojo „aš” ieškantiems asmenims, pateko į lankytinų Žemaitijos vietų sąrašą. Joje Mišias aukojo ir muziejų pašventino žymus rezistentas kunigas J. Zdebskis. Sovietų valdžios nomenklatūra siekė V. Orvido kūrybos ir kolekcijos vietą sunaikinti, bet K. Orvido pastangomis ji buvo išsaugota. Vilius ir Kazimieras Orvidai palaidoti Gargždelės (Salantų) kapinėse, nuo kurių atsiveria vaizdas į gimtąją sodybą. V. Orvido kūrybos viršūnė – keliasdešimt akmeninių Švč. Mergelės Marijos skulptūrų, dauguma kurių tebestovi sodyboje-muziejuje, o kitos – Lietuvos bažnyčių šventoriuose ir kapinėse. Daugiausia tai lietuvių liaudies menui būdingas Skausmingosios Marijos tipas.

• Vyskupo M.Valančiaus gimtinės sodyba
• Muziko J.Mašeko kapas
• Prelato P.Urbanavičiaus kapas
• Prelato A.Simaičio kapas
• Skulptoriaus V.Orvydo kūrybos ir kolekcijos vieta
• Salantų senosios žydų kapinės
• Gydytojo V. Into sodyba ir kapas