Prelato P.Urbanavičiaus kapas

Prelato P. Urbanavičiaus kapas Salantų bažnyčios šventoriuje. Pranciškus Urbanavičius (1868-1941) dalyvavo lietuvių tautiniame sąjūdyje, 1888 m. drauge su bendraminčiais Žemaičių dvasinėje seminarijoje įkūrė slaptą Tėvynės Sūnų (Lietuvos Mylėtojų) draugiją, kurios nariai siekė išmokti sakyti pamokslus lietuviškai, versti į gimtąją kalbą religinę literatūrą, platinti lietuvišką spaudą. 1890-1891 m. redagavo laikraštį „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga”, platino katalikiškus lietuviškus leidinius. Būdamas Plungės bažnyčios vikaru, 1893 m. organizavo maldininkus budėti prie Kražių bažnyčios, kurią caro valdžia ketino uždaryti. Paskirtas 1905 m. Salantų parapijos klebonu, įsteigė miestelyje vartotojų bendrovę, pradinę lietuvišką mokyklą mergaitėms, pavasarininkų kuopą, 1906-1911 m. pastatė bažnyčią, atstovavo salantiškiams 1905 m. Didžiajame Vilniaus Seime, o 1917 m. – Lietuvių konferencijoje, 1918 m. organizavo Salantų valsčiaus tarybą, 1919 m. būrė savanorius. 1926 m. paskirtas Telšių vyskupijos generalvikaru, rūpinosi kurijos patalpų ir kunigų seminarijos statyba. Rengė religines knygas, bendradarbiavo lietuvių spaudoje.
Sprendimas V studija | TVS