Istorija

Istorijos paveldui priskiriami 52 objektai, susiję su regiono istorijos raida, visuomenės ir kultūros gyvenimu, istorijos įvykiais, žymiomis asmenybėmis, įvykių ir asmenybių atminimu.

Didžiausią grupę sudaro laidojimo vietos – senosios kapinės, karių, rezistentų ir žymių žmonių kapai. Senųjų kaimų kapinių žinome 24. Jos veikė nuo XV-XVI a. iki XX a. pr., vadinamos Senkapiais, Kapeliais, Maro kapais, Švedkapiais ir pan. Kapinėse dažniausiai stovi 1-2 koplytėlės ir kryžiai, o palei pakraščius auga medžiai. Didesni kaimai – Nerėpai, Šatraminiai, Šaukliai, Tinteliai, Vėlaičiai, turėjo net po 2 kapines. Pradėjus laidoti tik parapijų kapinėse, iki XX a. vid. senosiose kapinėse buvo pakasami nekrikštyti mirę kūdikiai, savižudžiai, neatpažinti skenduoliai ir pan.

Apie kitų konfesijų mirusiųjų pagerbimo papročius pasakoja Žvainių ir Naujukų senosios žydų kapinės, kuriose nuo XVIII a. pab. iki 1941 m. laidoti Salantų ir Mosėdžio žydų bendruomenių nariai. XX a. karus mena Kartenos, Mosėdžio ir Salantų karių kapai, o pokario kovas už laisvę – partizanų laidojimo vietos Kartenoje, Mosėdyje, Pesčiuose ir Žvainiuose.

Kapinėse palaidota žymių asmenybių, palikusių ryškų pėdsaką bažnyčios, visuomenės ir kultūros istorijoje. Gargždelės kapinėse ilsisi Rietavo kunigaikščių Oginskių orkestro vadovas Jozefas Mašekas (1864–1927), garsūs akmentašiai Kazimieras Orvydas (1905–1989) ir Vilius Orvydas (1952–1992), liaudies meistras Petras Kalenda (1904–1986), o Salantų bažnyčios šventoriuje – prelatai Pranas Urbanavičius (1868–1941) ir Antanas Simaitis (1887–1959).

Įvykių vietų sąraše yra 3 objektai – hitlerinės okupacijos žiaurumus menančios Salantų miestelio gyventojų žudynių vietos ir kapai Šalyno ir Žvainių kaimuose bei Salantų sodų bendrijoje

Prie atmintinų vietų priskiriame žymių žmonių gimtines, paminklus asmenybių ar įvykių atminimui, kūrybinės veiklos vietas, istorinius įvykius menančius statinius.

Nasrėnuose yra žymiausio Lietuvos visuomenės ir bažnyčios veikėjo, lietuviškos spaudos platinimo organizatoriaus, blaivybės sąjūdžio kūrėjo, lietuviškų mokyklų steigėjo, rašytojo, Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus (1801–1875) gimtinės sodyba.

Salantuose stovi Lietuvos nepriklausomybės 10-mečiui skirtas paminklas (past. 1930, atstat. 1989), paminklas Lietuvių tautos kančioms 1941–1952 m. atminti (aut. V. Orvydas, 1989) ir stogastulpis lietuviškos spaudos platintojui, daraktoriui Aleksandrui Bendikui (1867–1939) atminti (aut. L. Ruginis, 2006), o Nasrėnuose – vyskupo Motiejaus Valančiaus paminklas.

Prie žymių žmonių kūrybinės veiklos vietų priskiriamos akmens skulptoriaus Viliaus Orvido (1952–1992) kūrybos ir kolekcijos vieta Gargždelės kaime, liaudies meistro Petro Kalendos (1904–1986) namas Salantuose, prie kurio tebestovi garsioji Palangos Juzės skulptūra, bei daktaro Vaclovo Into (1925–2007) sukurta sodyba-akmenų muziejus Mosėdyje.

Istorinius įvykius mena NKVD-MGB poskyrių būstinės Kartenoje, Mosėdyje ir Salantuose, kuriose 1944–1952 m. buvo kalinami ir kankinami kovotojai už Lietuvos laisvę, sudarinėjami tremtinių sąrašai.