Funkcinis zonavimas

Funkcinio prioriteto zonos

Parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes skirstoma į konservacinio, apsaugos, rekreacinio, gavybinio prioriteto ir gyvenamosios paskirties funkcines zonas.

Salantų regioninio parko konservacinio prioriteto zonas sudaro Minijos gamtinis rezervatas, Minijos, Alanto ir Šauklių kraštovaizdžio, Salanto žemupio ir Salanto vidurupio hidrografiniai, Erlos geomorfologinis ir Salantų urbanistinis draustiniai.

Vienintelis parko teritorijoje esantis rezervatas – Minijos gamtinis rezervatas (114,79 ha) yra įsteigtas siekiant išsaugoti ypač vertingą hidrografiniu ir biocenoziniu požiūriais Minijos kilpos ties Vaitkių kaimu gamtinį kompleksą.

Šauklių kraštovaizdžio draustinyje (2172,08 ha) saugoma paskutiniojo apledėjimo Vakarų Žemaičių ledyninės plaštakos tirpsmo suformuotas reljefas su būdingomis šiaurės ir pietų kryptimis orientuotomis drumlinų tipo kalvomis ir eroziniais upelių slėniais; unikalūs Šauklių ir Kulalių riedulynai su savitomis augalų bendrijomis; saugomų augalų – vyriškųjų gegužraibių, stačiųjų atgirių, riedulynuose augančių gūbriuotųjų ir daugialakščių saitakerpių – augavietės bei gausiausia šiame regione tetervinų populiacija;

Minijos kraštovaizdžio draustinyje (1253,95 ha) galima išvysti vaizdingą erozinės kilmės Minijos slėnio atkarpą, išraižytą gausių šaltiniuotų raguvų, unikalų erozinį Mišupės žemupio slėnį, Mišupės ir Minijos santaką, senslėnio ruožą su dabartine Minijos upės vaga, Minijos ir Salanto upių santaką, natūralius Minijos slėnio šlaitų miškus – ąžuolynus ir skroblynus su gausiomis saugomų augalų – daugiamečių blizgių, miškinių česnakų, tuščiavidurių rūtenių populiacijomis, taip pat natūralias salpines Minijos slėnio pievas su saugomų augalų – šalmuotųjų, vyriškųjų ir mažųjų gegužraibių, melsvųjų mėlitų – augavietėmis bei Martynaičių, Dauginčių ir Sauserių piliakalnius;

Alanto kraštovaizdžio draustinis (315,02 ha) driekiasi paskutinio ledynmečio laikotarpiu suformuotu, išraižytu gausybe intakų, rėvų, šaltinių, kairiuoju Minijos intako Alanto upės senslėniu. Čia saugomos vyriškųjų ir šalmuotųjų gegužraibių, daugiamečių blizgių, porinių česnakų, tuščiavidurių rūtenių, baltijinių ir dėmėtųjų gegūnių augavietės, stūgso Kartenos ir Vėlaičių piliakalniai.

Salanto vidurupio hidrografinis draustinis (205,45 ha) išsidėstęs erozinio Salanto upės slėnio atkarpoje, su natūralia upės vaga, o Salanto žemupio hidrografinis draustinis (1127,8 ha) apima ne tik natūralią Salanto upės senslėnio atkarpą bei upės vagą, bet ir Blendžiavos upelio ir Salanto upės santaką.

Fliuvioglacialiniu Erlos senslėniu su Igarių bei Erlėnų riedulynais ir Alkos piliakalniu driekiasi Erlos geomorfologinis draustinis (2219,75 ha).

Salantų urbanistinis draustinis (57,75 ha), apimantis Salantų miestelį, unikalus čia saugoma gatvių tinklo struktūra, aikštės planu, erdvine kompozicija.