Rieduliai ir riedulynai

Išskirtinės Salantų regioninio parko vertybės yra prieš 26 tūkstančius metų slinkusio paskutinio ledyno suformuoti iki šiol ūkinės veiklos nepaliesti Šauklių, Kulalių, Erlėnų, Igarių riedulynai. 

Iš jų pats įspūdingiausias yra 79 ha ploto Šauklių riedulynas. Manoma, kad čia slūgso apie 300 tūkst. m³ riedulių. Didžioji dalis 44% atslinko iš Švedijos, 35 % - iš Alandų salų ir Baltijos jūros, kiti – iš Suomijos ir Botnijos įlankos dugno. Beveik pusė visų riedulių (48 %) – granito atmainos, 23 % - gneisai ir migmatitai, 16 % - porfyrai ir porfyritai bei kitos uolienų rūšys. Po nedideliu priesmėlio sluoksniu slūgso vandeniui nepralaidūs sunkūs priemoliai, todėl tarp akmenų dažnai telkšo vanduo. 

Riedulyne vyrauja nuo 0,3 iki 1 m skersmens akmenys, bet yra ir siekiančių 3 metrus. Jų pasiskirstymas gana tolygus; mažiausiai matyti pelkėse, geriausiai jie išryškėja mišku neapaugusiuose plotuose, mažai suvelenėjusiose retmėse. Unikaliame Šauklių riedulyne veši didžiausias Lietuvoje kadagynas, auga savitos augalų bendrijos, aptinkamos retos paukščių rūšys.
Iki šiol apie Šauklių riedulyną yra išlikusi legenda, jog ta didelė akmenų banda – tai švedų kariuomenė, kuri labai seniai užpuolusi mūsų kraštą, o pagoniškieji dievai nubaudę užpuolikus ir pavertę juos akmenimis. Sakoma, jog jie ir tūnos sukaustyti, kol akmenys sužydės.

Regioniniame parke yra nemažai ir didelių pavienių riedulių. Iš Skandinavijos, kuri ledynmečiu buvo Europos apledėjimų centras, ėmę slinkti ledynai atplėšę uolų gabalus vilko juos su savimi, neaplenkdami ir Lietuvos. Ledynui ištirpus, šie akmenys taip ir liko gulėti ledyno paliktose nuogulose, vadinamose morena.