Įkūrimo tikslas

Salantų regioninis parkas yra saugoma teritorija, įsteigta 1992 m. rugsėjo 24 d., siekiant išsaugoti Minijos, Salanto, Erlos senslėnių ir jų apylinkių kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Parkas yra išsidėstęs Lietuvos šiaurės vakaruose, šiaurinėje Vakarų Žemaičių plynaukštės dalyje, Kretingos (7761 ha), Skuodo (5045 ha), Plungės (296 ha) rajonų savivaldybių teritorijose (Klaipėdos ir Telšių apskrityse) ir užima 13 265 hektarų plotą.

Žemės ūkio naudmenos sudaro 67 % parko teritorijos. Miškai užima 25,1 %, vandens telkiniai – beveik 1,3 %, gyvenvietės – 6,5 % regioninio parko ploto. 

Kultūros paveldo objektų gausa ir įvairovė, sraunios upės, unikalūs riedulynai, saviti tvarkingi miesteliai – visa tai suteikia Salantų regioniniam parkui nepakartojamo žavesio ir išskirtinumo. Prieš 26 tūkst. metų slinkęs paskutinis ledynas suformavo Minijos, Salanto ir Erlos upių senslėnius bei natūralius riedulynus. Upių slėnius supančiose kalvose, kaip palankiausiose gyventi vietose, yra įsikūręs Salantų miestas bei Mosėdžio, Igarių, Šatraminių, Šaučikų, Palšių, Juodupėnų, Erlėnų, Laivių, Pesčių, Kalnalio, Skaudalių, Nasrėnų, Kūlupėnų, Kartenos gyvenvietės.

• Salantų regioninio parko išskirtinė vertė