Naujienos

2011-10-03

Netrukus prasidės Kartenos piliakalnio tvarkymo darbai

Salantų regioniniame parke, priešais Kartenos miestelį, kairiajame Minijos krante stūksantis Kartenos piliakalnis ne už ilgo taps ypač patrauklus lankytojams ir parko svečiams. Įgyvendinant ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“ (Nr. VP3-1.4-AM-02-V-01-008), numatoma atlikti Kartenos piliakalnio tvarkymo darbus.

Išnagrinėjus šios vietovės istorinių, archeologinių bei gamtinių tyrimų medžiagą, įvertinus lankytinus objektus, jų dislokaciją, dar 2007 m. buvo suprojektuotas pėsčiųjų takas Kartenos piliakalnio archeologiniame komplekse su sustojimo vietomis, informaciniais stendais, ženklais, nuorodomis ir kt. Todėl projekto metu, pagal parengtą Kartenos piliakalnio tvarkymo projektą, piliakalnio teritorijoje numatoma atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimus, archeologinius tyrimus, įrengti pėsčiųjų takus, kitą rekreacinę infrastruktūrą. Darbus atliks UAB „Rekreacinė statyba“. Jau po metų, tvarkingas ir pritaikytas lankymui Kartenos piliakalnis turėtų pasitikti lankytojus.

Kartenos piliakalnio archeologinį kompleksą sudaro ne tik didingas Kartenos piliakalnis, bet ir mitologinis akmuo, vad. Laumės kūliu su Karvės, Velnio pėda, netoliese garsėja Kartenos Lurdas. Čia įrengta akmenų mūro Lurdo grota su Švč. Lurdo Marijos skulptūra. Sakoma, kad prieš ją esančio šaltinio vanduo turi gydomųjų savybių. 1922 m. šioje, šventa laikomoje vietoje buvo pastatyta medinė koplyčia.

Vaizdingame Minijos upės slėnyje įsikūręs Kartenos miestelis bei plačios jo apylinkės menamos jau nuo 1253 m., kuomet pirmą kartą Kuršo vyskupo Heinricho rašte paminėta Kartenos pilis, stovėjusi ant priešais miestelį stūksančio piliakalnio. Kartenos piliakalnis, vadinamas Pilale, Pilimi, įrengtas kairiajame Minijos krante esančioje aukštumoje. Datuojamas I tūkst. – XIII a.Iki XIII a. vidurio Kartenos pilis buvo svarbus gynybinis, administracinis ir prekybinis Kuršo žemės centras, priklausęs Ceklio sričiai.

Kartenos piliakalnis, kaip ir daugelis žymesnių kalvų, apipintas įvarių pasakojimų ir legendų. Viena jų byloja, kad ant kalno prie Kartenos stovėjusi didelė pilis, kurią valdė žemaičių karalius. Ją ne kartą puolė rusai ir švedai. Esą, tų kovų metu atsiradęs ir Kartenos vardas. Sykį, nesutardami kam priklauso pirmumo teisė pulti pilį, švedai ir rusai susikovę tarpusavy. Nuo pilies kuorų stebėdamas slėnyje įsiplieskusį mūšį, žemaičių vadas sušukęs savo pavaldiniams: „Veizėkiet, karė tenaa!” („Žiūrėkite, karas tenai!“). Nuo to laiko, esą, vietovė vadinama Kartena.

Pirmas puslapis