Mitologija

DSC_0329.JPGDidžiausią mitologijos paveldo grupę sudaro kūliais, laumės kūliais vadinami akmenys, atkreipę dėmesį savo dydžiu (Didysis Šilalės kūlis, Imbarės, Laivių-Salantų laumės kūliai, Prystovų Čerauninko kūlis), pėdos pavidalo įdubimais (Kartenos laumės kūlis su karvės ar velnio pėda, Laivių laumės kūlis, Salantų akmuo su laumės pėda). Kitą grupę sudaro kalvos, vadinamos Pilalėmis (Dauginčiai), Čerčesnagiu (Gaudučiai), Gaidžio kalnu (Žvainiai) ir siejamos su pagonių kulto vietomis. 

Laumės kūliai paprastai guli vandenyje (Laiviai, Salantai, Laiviai-Salantai) ar šalia vandens telkinio. Pasakojama, kad ant jų laumės naktimis skalbdavusios rūbus. Seniau vaikams drausdavo eiti prie tokių akmenų, kad laumės nepagriebtų. Po Skuodo-Plungės kelio tiltu per Salantą gulintis laumės kūlis - tai trys vienas šalia kito esantys gamtiniai akmenys, kuriuos vietos gyventojai laiko vieno akmens skeveldromis. Pasakojama, kad akmenį buvo pamėgusios laumės, ateidavusios čia apsiskalbti. Kartą užėjus audrai į laumes trenkęs perkūnas ir akmenį suskaldęs. Seniau žmonės drausdavo prie akmenų eiti maudytis ir žvejoti vaikams ir paaugliams. Jie sakydavo, kad ten daug kas nuskęsta ir baidydavo, kad laumės gali įtraukti į vandenį.

Sprendimas V studija | TVS