Kryždirbystė

Koplytėlės sudaro gausiausią kryždirbystės paveldo pogrupį. Jų esama beveik kiekviename kaime, o Erlėnuose, Jakštaičiuose, Sauseriuose, Šaukliuose – po keletą. Tradicinės šio regiono koplytėlės medinės, keturkampio arba apsidos plano, vienkamarės, su vienvėrėmis durelėmis, dvišlaičiais arba trišlaičiais stogais, puoštos stilizuoto augalinio (rečiau – geometrinio) motyvo kiauraraščiais ornamentais. Virš stogo kyla metalinis kryželis su Kristaus (rečiau – Marijos) monograma. Nuo jų skiriasi Nasrėnų kaimo senosiose kapinėse stovinti koplytėlė, kurios šonuose yra po langelį, o stogas pusiaukryžminio (T) plano, XX a. pirmoje pusėje Dvaralyje ir Erlėnuose pastatytos mūrinės, pseudogotikinio stiliaus koplytėlės.
Atskirą grupę sudaro koplytėlės prie medžių Dauginčių, Klausgalvų, Sauserių kaimuose. Jos nedidelės, plokščios, vienkamarės, su įstiklintu langeliu-durelėmis ir dvišlaičiu skardos stogeliu.
Mažiau paplitę koplytstulpiai. Jie įvairių formų, kukliai puošti kiauraraščiais ornamentais, stovi Kartenoje, Alkos, Dyburių, Laivių, Kūlsodžio, Nasrėnų, Sakuočių, Tintelių kaimuose. Įdomus yra XX a. pr. medinės neogotikos koplytstulpis prie Salantų-Laivių kelio (šalia degalinės). Meniškas, žinomo liaudies meistro J. Paulausko 1908 m. padarytas koplytstulpis stovi Kalnalio kaime. 

Regione gausu monumentalių kryžių, dauguma kurių paprastų formų, ąžuoliniai. Vertingas yra buv. S. Stropaus sodybvietėje 1930 m. J. Paulausko padarytas kryžius, kurio šonus puošia stilizuotų tulpių ornamentai, o ant kryžmos išlikęs užrašas „Teip Dievas Svieta Numileje“. 

Savotiška kryžių atmaina yra stogastulpiai, statomi dažniausiai kapinėse, kitose laidojimo vietose. Vienas jų 1941 m. pastatytas ant Alkos kalno. Jį sudaro ąžuolinis stiebas, užsibaigiantis siaura viršūne su metaliniu, kalvio darbo kryželiu. Viršuje aplinkui stiebą sumontuotas keturšlaitis kryžminio plano stogelis, po kuriuo buvo prikalta Nukryžiuotojo figūrėlė.