Naujienos

2012.02.24

Salantų regioniniame parke, kairiajame Minijos krante, priešais Kartenos miestelį stūksantis Kartenos piliakalnis ne už ilgo taps ypač patrauklus lankytojams ir parko svečiams. Nepastebėti jo didybės ir grožio Kartenos miestelio apylinkėse, bus tiesiog neįmanoma. Mat įgyvendinant ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“ (Nr. VP3-1.4-AM-02-V-01-008), jau pradėti Kartenos piliakalnio archeologinio komplekso tvarkymo darbai.

Išnagrinėjus šios vietovės istorinių, archeologinių bei gamtinių tyrimų medžiagą, įvertinus lankytinus objektus, jų dislokaciją, Salantų regioninio parko direkcijos iniciatyva Kartenos piliakalnio archeologiniame komplekse buvo suprojektuotas pėsčiųjų takas, su sustojimo vietomis, informaciniais stendais, ženklais, nuorodomis ir kt., apjungiantis visus svarbiausius šiame komplekse esančius objektus. Pagal parengtą Kartenos piliakalnio tvarkymo projektą, archeologinio komplekso teritorijoje numatoma atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimus, archeologinius tyrimus, įrengti pėsčiųjų takus, kitą rekreacinę infrastruktūrą. Darbai, kuriuos atlieka UAB „Rekreacinė statyba“, jau pradėti, o 2012 m. rudenį, tvarkingas ir pritaikytas lankymui Kartenos piliakalnis jau turėtų pasitikti lankytojus.

Kartenos piliakalnio archeologinį kompleksą sudaro ne tik pats piliakalnis su gyvenviete, bet ir mitologinis akmuo, vad. Laumės kūliu su Karvės, Velnio pėda bei netoliese garsėjantis Kartenos Lurdas. Čia įrengta akmenų mūro Lurdo grota su Švč. Lurdo Marijos skulptūra. Sakoma, kad prieš ją esančio šaltinio vanduo turi gydomųjų savybių. 1922 m. šioje, šventa laikomoje vietoje buvo pastatyta medinė koplyčia.

Vaizdingame Minijos upės slėnyje įsikūręs Kartenos miestelis bei plačios jo apylinkės menamos jau nuo 1253 m., kuomet pirmą kartą Kuršo vyskupo Heinricho rašte paminėta Kartenos pilis, stovėjusi ant priešais miestelį stūksančio Kartenos piliakalnio. Šis piliakalnis, vadinamas Pilale, Pilimi, įrengtas kairiajame Minijos krante esančioje aukštumoje. Datuojamas I tūkst. – XIII a. Iki XIII a. vidurio Kartenos pilis buvo svarbus gynybinis, administracinis ir prekybinis Kuršo žemės centras, priklausęs Ceklio sričiai.

Kartenos piliakalnis, kaip ir daugelis žymių kalvų, apipintas įvarių pasakojimų ir legendų. Viena jų byloja, kad ant kalno prie Kartenos stovėjusi didelė pilis, kurią valdė žemaičių karalius. Ją ne kartą puolė rusai ir švedai. Esą, tų kovų metu atsiradęs ir Kartenos vardas. Sykį, nesutardami kam priklauso pirmumo teisė pulti pilį, švedai ir rusai susikovę tarpusavy. Nuo pilies kuorų stebėdamas slėnyje įsiplieskusį mūšį, žemaičių vadas sušukęs savo pavaldiniams: „Veizėkiet, karė tenaa!” („Žiūrėkite, karas tenai!“). Nuo to laiko, esą, vietovė vadinama Kartena.

Atgal