Visame pasaulyje suprantama, jog užtvankos upėse
nėra natūraliai susiformavusios, tai – žmonių veiklos padarinys. Niekam nekyla
abejonių dėl užtvankų daromos žalos gamtai, ypatingai upių ekosistemai.
Neabejojama ir vietos gyventojų, kurie yra užaugę prie tokių užtvankų,
kraštovaizdžio atmintimi, emociniu prieraišumu prie to, kas jau yra įprasta ir
pastovu.
Suprasdama žmonių suformuotos kultūros ir gamtos
darnos būtinumą, Salantų regioninio parko direkcija, atsižvelgdama į abiejų
suinteresuotų pusių poreikius, jau nuo 2017 metų pradėjo kalbėti apie Salantų
miesto užtvankos vandens pralaidos (pabrėžiama – tik vandens pralaidos,
ne visos užtvankos) demontavimą ir esamo tvenkinio sutvarkymą, pritaikymą
vietos gyventojų poreikiams.
Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ir žemės
ministrai 2017 metų gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-375/3D-312 patvirtino Vandenų
srities plėtros 2017–2023 metų programą, kurioje numatytas žuvų migracijos
kelio atkūrimas ties Salantų miesto užtvanka. O 2019 m. birželio 5 d. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 573 patvirtino Salantų regioninio parko
planavimo schemą (ribų ir tvarkymo), kurioje taip pat numatytas žuvų migracijos
kelio atkūrimas ties Salantų miesto užtvanka. Šie teisės aktai įpareigoja
Salantų regioninio parko direkciją būti atsakinga už šios priemonės
įgyvendinimą.
Šiuo metu Salantų miesto užtvanka yra blogos būklės
dėl susikaupusių nuosėdų. Didžioji dalis tvenkinio yra užnešta dumblu bei
smėliu, tvenkinyje gausiai auga vandens augalija, kuri tik paspartina dumblėjimo
procesą. Dėl susikaupusių nuosėdų sumažėja tvenkinio tūris, didėja užtvankai
tenkantis spaudimas, todėl kasmet didėja tikimybė, kad užtvanka grius sukeldama
avarinę situaciją. Be to, kiekviena užtvanka užkerta
natūralius žuvų migracijos kelius, keičia medžiagų pernašą upėje, keičia upės
hidrografinį rėžimą. Užtvankų daroma žala juntama visoje upėje nuo jos žiočių
iki ištakų. Upių tvenkimas ir su tuo susijusios veikos yra vienos iš
pagrindinių priežasčių, dėl kurių upės neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų,
todėl siekiant pagerinti upių ekologinę būklę būtina nenaudojamas užtvankas
demontuoti atveriant laisvą upių tėkmę. Salantų
miesto užtvanka žuvų migracijai užtveria apie 46 km Salanto upės baseino upių
ir upelių su tinkamomis nerštavietėmis lašišinėms ir kitoms žuvimis. Be
lašišinių žuvų ir nėgių Salanto upėje ir jos aplinkoje aptinkamos Lietuvos
Respublikoje saugomos rūšys: ovalioji geldutė, pleištinė skėtė, ūdra, tulžys ir
kt.
2020 m. sausio 23 d. Salantų regioninio parko
direkcijoje vyko viešas pasitarimas dėl Salantų miesto užtvankos vandens pralaidos
rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų alternatyvų pristatymo. Susitikime
dalyvavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro vyresnysis patarėjas Vilmantas
Graičiūnas, Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas
Gintautas Sabas, IĮ „Primega“ direktorius Remigijus Pužas, Kretingos rajono
savivaldybės mero pavaduotojas Dangiras Samalius bei administracijos Žemės ūkio
skyriaus vyr., specialistas Liutauras Mockus, Klaipėdos universiteto Jūros
tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Nerijus Nika ir jaunesnysis mokslo
darbuotojas Andrius Skersonas, Salantų žvejų klubo nariai, Salantų miesto
bendruomenės pirmininkė Stasė Preibienė ir kt. Šio susitikimo
metu buvo pristatytos keturios galimos vandens pralaidos rekonstrukcijos
galimybės ir nuspręsta pasirinkti ketvirtąją, palankiausią gamtosauginiu ir
vietos gyventojų poreikius atitinkančiu požiūriu. Sėkmės atveju, 2021 m. būtų
pradėti darbai. Pasirinktosios alternatyvos pagrindu būtų demontuojama esama
užtvankos vandens pralaida, išsaugant pačios užtvankos pylimą, o
tvenkinio teritorija būtų tvarkoma padidinat teritorijos rekreacinį ir
ekologinį potencialą: numatoma atkurti buvusią Salanto upės vagą, įrengti naują
vandens telkinį, kuris būtų tinkamas rekreacijai, sutvarkyti tvenkinio
pakrantes (esamų naujų takų nenumatoma
griauti!).
Visiško
vandens pralaidos demontavimo alternatyva pasirinkta, nes tai yra efektyviausia
priemonė atkuriant žuvų migracijos sąlygas. Žuvitakio ties Salantų miesto
užtvanka neįmanoma įrengti, nes efektyviai veikiančiam žuvitakiui trūktų vietos,
taip pat jis neišspręstų tvenkinio uždumblėjimo problemos. Demontuodami Salantų
miesto užtvankos vandens pralaidą pasiektume aplinkai palankiausių
rezultatų, išspręstumėme dėl nepriežiūros kylančią avarijos problemą bei
sukurtume naują miesto erdvę, kuri tenkintų ir salantiškių rekreacinius
poreikius. Vandens pralaidos
demontavimas yra ekonomiškiausias būdas išspręsti šią problemą, nes užtvankos
valymas ir remontas yra tik laikinos priemonės.
Tai
rodo ir pasaulinė praktika. Pasaulyje yra daug įvairių upių užtvankų
rekonstrukcijų pavyzdžių. Atvėrus kelius upėms, rezultatai pranoksta visus lūkesčius.
Upės po įvairių kliūčių pašalinimo ypač sparčiai atsigauna. Mūsų kaimynai estai
jau yra demontavę apie 100 užtvankų, ten jau pirmais metais po šių darbų stebimi
neršiantys šlakiai, upėtakiai ir žiobriai. Danijoje, demontavus hidroelektrinės
užtvanką Gudena upėje, margųjų upėtakių populiacija išaugo iki 5 individų
viename upės metre, upėtakių populiacija reikšmingai pagausėjo ir žemiau
užtvankos. Baltijos šalių, taip pat ir
Lietuvos, upės yra labai vertingos ir svarbios, išaugant natūralius lašišinių
žuvų išteklius.
Visi,
kuriems svarbūs Salantų miesto užtvankos klausimai, maloniai kviečiami į
viešąjį svarstymą birželio 4 d. 16:30 val. Salantų miesto seniūnijos patalpose
(arba esant karantino sąlygoms ir reikalavimams lauke prie seniūnijos), M. Valančiaus
g. 5, Salantai, Kretingos r. Viešo susirinkimo visuomenės atstovai
projektuotojui gali teikti pasiūlymus dėl projektinių pasiūlymų. Susirinkimas
bus transliuojamas tiesiogiai Salantų regioninio parko direkcijos „Facebook“
paskyroje.
Susipažinti
su projektiniais pasiūlymais ir pateikti savo pasiūlymus galite Salantų
regioninio parko direkcijoje, adresu: Laivių g. 9, Salantai, Kretingos r. iš
anksto užsiregistravus tel. +370 445 58 761. Darbo laikas: I–IV – 8.00–17.00, V
– 8.00–15.45, pietų pertrauka – 12.00–12.45.