Šauklių kaimo medžiuose gandrai sunešė net po kelis lizdus.
Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvoje įprastas agrolandšafto paukštis, ekologiškos aplinkos indikatorius, lizdus kraunantis stambiuose medžiuose ar ant stulpų, esančių šalia sodybų, pakelėse, gyvenvietėse. Rugpjūčio 24 diena laikoma oficiali gandrų išskridimo data, ir iš tiesų, didžiausias gandrų skaičius Lietuvą palieka būtent apie šią datą. Nuo šiol regėsime tik pavienius gandrus, kol galiausiai susiruoš visi. Sakoma, kad kuo ilgiau gandrai neišskrenda, tuo vėlyvesnis bus ruduo. Baltasis gandras yra saugomas tarptautiniu mastu – jis įrašytas į Europos Sąjungos Paukščių direktyvos (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos) pirmąjį priedą, kuriame išvardintų paukščių rūšių apsaugai Europoje yra skiriamas ypatingas dėmesys. Visoje Europoje steigiamos paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST), sudarančios europinio saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ dalį. Kadangi baltųjų gandrų Lietuvoje yra gausu ir jie labai plačiai paplitę, iki šiol nėra įsteigta nė viena teritorija perinčių paukščių apsaugai. Salantų regioninio parko teritorijoje peri išskirtinai daug gandrų porų, kadangi mūsų parke yra išlikę tinkamų gandrui maitintis natūralių, drėgnų pievų Erlos ir Salanto upių senslėniuose. Ypatinga gandrų gausa pasižymi Šauklių kaimas, kuriame skaičiuojama virš 30 lizdų, nors kasmet gandai peri ne visuose lizduose. Šiemet, atliekant baltųjų gandrų monitoringą Salantų regioniniame parke suskaičiuota virš 100 baltųjų gandrų lizdų.