Naujienos

2014.03.25

Šiomis pavasario dienomis, bene kasdien galime džiaugtis vis naujais „atradimais“: prasiskleidusiais žibučių ir šalpusnių žiedais, plazdenančių drugelių spalvomis ar skrendančių žąsų gagenimu. Taip pat ir šiandien, kovo 25-ąją, ne vienas pakelsime akis į dangų ieškodami parskrendančio baltojo gandro.
Ypač daug sugrįžusių gandrų, kaip ir kasmet, sulaukia Šauklių kaimo gyventojai. Salantų regioniniame parke, tai pati didžiausia ir gausiausia baltųjų gandrų kolonija, susikoncentravusi Skuodo rajono, Šauklių gyvenvietėje. Čia, 2013 m. duomenimis, užregistruoti 35 gandralizdžiai.
Pasak, Salantų regioninio parko ekologų, kasmet vykdančių baltųjų gandrų apskaitą parke, tiek gandralizdžių šiame kaime dar nėra buvę. Kai kuriose sodybose galima suskaičiuoti ir po du, tris ar net keturis gandralizdžius. Nemažai lizų yra sukrauta medžiuose, kiti susukti ant ūkinių pastatų, tačiau daugiausia lizdų aptinkama ant elektros linijų atramų (stulpų). Lizdai ant elektros stulpų paukščiams patrauklūs ir patogūs, nes į juos paprasta įskristi. Tačiau tokie lizdai kelia problemų, ne tik patiems pakščiams, bet ir įmonėms tiekiančioms elektrą, nes ant elektros oro linijų atramų sukrauti lizdai dažnai nutraukia elektros laidus, o paukščių išmatos, patekusios ant elektros laidų, sukelia koroziją. Tokiuose lizduose didesnė ir gandrų žūčių tikimybė.
Puikus šios problemos sprendimo būdas, prieš keletą metų ant oro linijų atramų sukrautų lizdų vietose įrengtos specialios metalinės platformos ir ant jų perkelti lizdai. Tačiau gandrai, kurdami šeimas, suka vis naujus lizdus ir ant elektros linijų atramų be platformų. Šiais metais Šauklių kaime suskaičiuoti net šeši tokie gandralizdžiai. Todėl, iki gandrų sugrįžimo, kartu su AB Lesto buvo bandoma ieškoti būdų išspręsti šią problemą ir nenaikinti lizdų, sukrautų ant elektros linijų atramų be platformų. Taip pat tartasi ir su vietiniais gyventojais, gandrų pamėgtų sodybų savininkais. Tikimės, jog artimiausiu metu AB Lesto darbuotojai, įrengs specialias metalines platformas ir ant likusių elektros stulpų, o sugrįžę paukščiai juose įsikurs.
Baltasis gandras yra Lietuvos nacionalinis paukštis, svarbus kaip etnokultūros dalis, jo apsaugą reglamentuoja tiek Lietuvos Respublikos įstatymai, tiek Europos Sajungos direktyvos. Ši paukščių rūšis įrašyta į Europos Tarybos direktyvos dėl laukinių paukščių apsaugos (paprastai vadinamos Paukščių direktyva) I priedą, o pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą, tyčia naikinti arba pažeisti laukinių paukščių lizdus ir kiaušinius, net jei jie yra tušti, yra draudžiama.

Atgal