Maršrutai, trasos

vandens_marsrutas.JPGVandens turizmo maršrutas. Vandens turizmui Minija tinkamiausia balandžio–gegužės mėnesiais, pasirenkant maršrutą nuo Stalgėnų, Mardosų ar Aleksandravo iki Kartenos per Salantų regioninį parką. Parko teritorijoje Minija teka apie 25 km. Esant sausringam laikotarpiui, vandens lygiui upėje nukritus, kelionę baidarėmis galima pradėti nuo Kartenos link Gargždų. Norint apsistoti, savo paslaugas siūlo upės pakrantėse įsikūrusios kaimo turizmo sodybos.

Įdomiausia ir srauniausia Minijos atkarpa tai Didžioji Dyburių kilpa, esanti Minijos gamtiniame rezervate. Didžiosios Dyburių kilpos ilgis – apie 4 km, o upės nuolydis čia siekia net iki 9 m. Siauriausioje Dyburių kilpos vietoje yra vos 100 m sausumos ruožas. Tačiau nereikia pamiršti, kad beveik visa Minija yra paskelbta ichtiologiniu draustiniu, o ties Dyburių kaimu patenka į Salantų regioninio parko teritoriją – Minijos gamtinį rezervatą. Tai griežto režimo parko zona, kuriai taikomas ypatingas apsaugos statusas. Joje draudžiama bet kokia ūkinė veikla, poilsiavimas, lankymasis, keliaujant baidare negalima išlipti. Salantų regioninio parko teritorijoje nuo Dyburių iki Kartenos tęsiasi Minijos kraštovaizdžio draustinis, kuriame taip pat kūrenti laužus, statyti palapines, stovyklauti yra draudžiama.
zenklinimo_sistema.JPG


2016 m. buvo išleistas naujas leidinys, skirtas Minijos upe plaukiantiems vandens turistams. Tai nedidelio formato laminuota knygelė, kurioje rasite trasų žemėlapius, su sustojimo vietomis, lankytinomis vietomis bei glaustai pateikta informacija apie Salantų regioninį parką, lankomus objektus, gamtinę aplinką.
Leidinį galima įsigyti Salantų regioninio parko lankytojų centre. Kaina - 1,2 €.

selection_page_001.jpg


Dėl informacijos apie baidarių nuomos paslaugų Minijos upėje Salantų regioniniame parke teikėjus galite kreiptis į Salantų regioninio parko direkciją. 
***
DSC_0079__Small_.JPGAutoturizmo, dviračių maršrutas. Išilgai Salantų regioninio parko teritorijos apie 46 km tęsiasi dviračių ir autoturizmo trasa. Ši trasa supažindina su šiam Žemaitijos kraštui būdingais gamtos ir kultūros paveldo objektais, pritaikytais lankyti, kur galima pailsėti prie jų įrengtose atokvėpio vietose bei poilsiavietėse. Kelionę galima pradėti tiek nuo šiaurinės, tiek nuo pietinės parko pusės aplankant Dyburius, Dauginčius, Karteną, Nasrėnus, Kalnalį, Salantus, Alkos kaimą, Juodupėnus, Šauklius, Mosėdį.

Salantų regioninio parko direkcija, dalyvaudama Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos organizuojamame projekte „Iš lankytojų centro – į gamtą“, siūlo išbandyti du maršrutus ir pakeliauti po Salantų regioninį parką. Kiekvieno maršruto pradžia – parko direkcija, kurioje gausite išsamią informaciją apie lankytinas vietas ir objektus, maršrutų aprašymus ir jų schemas.

Gamtinis maršrutas ,,Keliaujant akmeniniais ledynų pėdsakais
Keliaudami šiaurine Salantų regioninio parko dalimi, ~ 33 km ilgio maršrutu susipažinsite su išskirtinėmis ir įspūdingiausiomis ledyno paliktomis dovanomis – akmenimis. Su jais susijusi kiekviena iš 7 siūlomų aplankyti stotelių. Apie riedulių kelionę į Lietuvą pasakoja didžiausias bei įspūdingiausias Šauklių riedulynas-kadagynas – Lietuvos tundra. Jūs išvysite ne tik stambių riedulių, kaip antai penktą pagal dydį akmenį Lietuvoje – Šilalės kūlį, Šauklių akmenį ar pagonišką praeitį menančius Alkos kalno, Šauklių ir Šilalės kaimo dubenuotuosius akmenis, bet galėsite pasigrožėti ir akmeninėmis skulptūromis ar jų ekspozicijomis Orvydų sodyboje-muziejuje bei Mosėdžio akmenų muziejuje. Sekdami riedulių pėdsakais (automobiliais, drąsesni ir dviračiais) užtruksite ~ 6 val.

Maršruto „Keliaujantiems akmeniniais ledynų pėdsakais“ žemėlapis
Maršruto „Keliaujantiems akmeniniais ledynų pėdsakais“ aprašymas
Išsamus maršruto žemėlapis „Keliaujantiems lėtai“


Gamtinis maršrutas ,,Keliaujant ledyniniais upių slėnių keliais
Keliaudami išilgai Erlos, Salanto ir Minijos slėnio ~ 27 km besitęsiančiu maršrutu, pietinėje Salantų regioninio parko dalyje šiuo metu aplankysite 4 Salantų regioninio parko objektus pritaikytus lankymui. Ledyno tirpsmo vandens suformuoto stačiašlaičio ir plokščiadugnio klonio kelias nuves iki Gaidžio kalno ir ant jo stovinčios koplyčios ar Gintarų dvarvietės vadinamos Vyšnių kalnu. Nuo Kalnalio apžvalgos bokšto pasigrožėkite nuostabia Salanto slėnio panorama, Imbarės piliakalniu, o vyskupo M. Valančiaus gimtinėje Nasrėnuose užsukite į senąją klėtelę. Sekdami plačiojo slėnio keliais, automobiliu arba dviračiu užtruksite ~ 4 val.

Maršruto „Keliaujant ledyniniais upių slėnių keliais“ žemėlapis
Maršruto „Keliaujant ledyniniais upių slėnių keliais“ aprašymas
Išsamus maršruto žemėlapis „Keliaujantiems lėtai“



Sprendimas V studija | TVS