Salantų bažnyčia

Pirmąją bažnyčią 1630 m. pastatė M. Pasamovskis. Jai sunykus, M. Vaina ir B. Oginskis 1724 m. pastatė naują bažnyčią. Joje 1824–1831 m. klebonavo S. Čerskis, įkūręs raižyklą, kurioje gamino paties sukurtus vario raižinius lietuviškų elementorių ir maldaknygių iliustracijoms, religinės tematikos paveikslėliams spausdinti. Čia jis sukūrė Žemaičių vyskupystės, Skuodo dekanato ir Salantų parapijos žemėlapius.
1906-1911 m. parapijiečių ir klebono P. Urbanavičiaus rūpesčiu pastatyta mūrinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (archit. K. E. Strandmanas). Ji degtų plytų mūro, neogotikinė, dvibokštė, trinavė, lotyniško kryžiaus plano, bazilikinė, su bokšteliu virš transepto. Interjerą puošia neogotikinio stiliaus suolai, klausyklos ir altoriai, kuriuos darė vietos meistras S. Balčiūnas. Dėmesį atkreipia kairiosios navos altoriuje esantis Švč. M. Marijos su kūdikiu paveikslas, kurį tikintieji papuošė ornamentuotu tauriųjų metalų aptaisu. Manoma, kad jis tapytas dar XVII a. ir puošė pirmosios Salantų bažnyčios altorių.
Šventoriuje palaidoti prelatai
P. Urbanavičius ir
A. Simaitis, kanauninkas K. Genys, kunigas tremtinys B. Bagužas, stovi paminklas tremtyje žuvusiam kunigui K. Olšauskui.