Griežlė

Griežlė – tai drėgnokų, dažnai upių slėnių ir kitokių pievų paukštis, sutinkamas ir javų laukuose. Skraido mažai, tačiau kai kada neaukštai perskrenda iš vienos vietos į kitą. Ant žemės griežlę sunkiau pastebėti, nes nuolat slapstosi žolėse, greitai bėgioja. Tuoktuvių metu, ypač vakare ir naktį, girdimas garsus, monotoniškas ir labai charakteringas patinėlių balsas. Peri ant žemės, arčiau pievos vidurio. Vengia sausesnių atviro kraštovaizdžio buveinių, ypač statesnių kalvų ar slėnių šlaitų, o taip pat didesnių ariamos žemės ar intensyviai naudojamų ganyklų plotų, sumedėjusia augalija apaugančių vietų. Svarbiausia griežlių veisimosi buveinė yra šienaujamos tiek natūralios, tiek kultūrinės pievos. Griežlės praktiškai nesutinkamos nors ir atvirose, bet su per daug tankia žoline augalija pievose, kurios formuojasi nutraukus jų naudojimą. Griežlė yra į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta paukščių rūšis.

Visoje Europoje griežlės labai sparčiai nyksta, kadangi anksti mechanizuotai šienaujant, žūva suaugę paukščiai, sunaikinami jų lizdai, o nuo chemikalų ir technikos žūsta daug jauniklių. Didžiausią grėsmę perinčioms griežlėms kelia netinkamas ūkininkavimas arba visiškas tradicinės ūkinės veiklos, t. y. šienavimo ir ganymo nutraukimas. Apleistos pievos ir ganyklos netinka griežlių perėjimui, nes jose pradeda augti krūmai ir medžiai. Griežlėms nepalankus yra ir intensyvus gyvulių ganymas ir ankstyvas, ypač mechanizuotas ir netinkamai vykdomas, šienavimas, kurio metu žūsta dėtys, jaunikliai ar net suaugę paukščiai (jei šienaujama iš lauko pakraščio į vidurį). Be to, turi būti taikomi ūkinės veiklos apribojimai laike, t. y. masiškai šienauti galima pradėti tik po liepos 15 d. Pievų suarimas – kita grėsmė, dėl kurios griežlių buveinės visiškai sunaikinamos, o jų atsistatymas gali trukti ilgą laiką.