Naujienos

2011.09.19

Tikriausiai ne vienas iš skaitytojų esate susimąstę, kokius darbus vykdo Salantų regioninio parko direkcijos darbuotojai. Šiame straipsnelyje noriu Jums trumpai pristatyti vieną iš ekologių atliekamų darbų – griežlių apskaitą. Šią apskaitą vykdome trijose griežlių apsaugai įsteigtose Natura 2000 paukščių apsaugai svarbiose teritorijose (toliau PAST): Minijos upės slėnyje, Apšės upės slėnyje bei Erlos ir Salanto upių senslėniuose.

Griežlė tai maždaug strazdo dydžio paukštelis gyvenantis pievose ir gegužės – liepos mėnesiais vakarais ir naktimis skleidžiantis keistą, stiprų, gergždžiantį (tikriausiai taip būtų tiksliausia jį apibūdinti) garsą. Šį žolėje griežiantį paukštį sunku su kuo nors palyginti. Galima sakyti, jog ši slapukė yra nematomas, o tik girdimas paukštis. Jei ne patino džeržgimas, mes ir nežinotume, kad ji gyvena kaimynystėje.

Tačiau jei šį paukštelį pamatyti labai sunku, tai suskaičiuoti lengva. Tiesa, pagal balsus skaičiuojami tik patinai, bet žinant jų skaičių galima įvertinti visos populiacijos dydį, būklę bei pokyčius. Griežlių apskaita yra vykdoma kas antri metai, pastovaus maršruto pastoviuose apskaitų taškuose gegužės trečią, birželio pirmą ir birželio antrą-trečią dekadomis. Griežlių balsai juose registruojami apie tris valandas, pradedant nuo vidurnakčio. Kitu paros metu dažniausiai girdimi tik dalies patinų balsai, kurie neatspindi tikrosios populiacijos būklės. Apskaitos yra vykdomos ramiomis, santykinai šiltomis naktimis. Šaltomis (ypač su šalnomis) naktimis, lyjant lietui bei pučiant stipresniam nei 5 m/s vėjui dalis paukščių yra ne tokie aktyvūs, be to, sumažėja girdimumo sektorius, todėl tokiu metu apskaitas vykdyti netikslinga.

2011 metais vykdant griežlių apskaitą PAST Minijos upės slėnyje buvo suskaičiuota 30 griežiančių patinų balsų, PAST Apšės upės slėnyje – 3, o PAST Erlos ir Salanto upių senslėniuose – 26. Lyginant 2011 metų apskaitos duomenis su ankstesnių tyrimų rezultatais, daugelyje atvejų situacija yra šiek tiek geresnė.

Ši sparnuočių rūšis yra labai jauti, nes buveinės, kuriose jos gyvena yra greitai kintančios ir lengvai pažeidžiamos. Be žmogaus ūkinės veiklos ar specialios priežiūros blogėja buveinių, kuriose peri griežlė, kokybė, mažėja jų plotas, tačiau dalis buveinių sunaikinama ir ūkinės veiklos metu (suariant natūralias bei kultūrines pievas). Griežlei gyventi tinkamos yra šienaujamos pievos. Apleistos, t.y. nebešienaujamos, jos degraduoja – apauga krūmais, medžiais, aukšta tankia žole. Griežlė iš tokių pievų traukiasi. Labai daug žalos griežlėms yra padaroma ir netiesiogiai: intensyviai šienaujant bei ganant, dirbamais laukais paverčiant pievas. Griežlių populiacija labiausiai nyksta dėl ankstyvo mechanizuoto šienavimo, kurio metu žūva daug suaugusių paukščių bei sunaikimama dalis lizdų.

Nuo žmogaus veiklos tiesiogiai priklausanti griežlė XX a. darėsi vis retesnė. Europoje ji laikoma globaliai nykstančia rūšimi. Dabar 22 Europos valstybėse liko 20-50 % buvusių populiacijų. Gamta yra visų namai, ne tik žmogaus bet ir milijardo kitų gyvų organizmų buveinė. Todėl kviečiu visus prisidėti prie šios paukščių rūšies išsaugojimo. Įpatingai ūkininkus turinčius žemės ir ūkininkaujančius griežlių apsaugai įsteigtose Natura 2000 paukščių apsaugai svarbiose teritorijose. Ūkininkai dalyvaujantys Kaimo plėtros 2007-2013 m. programoje ne tik padeda išsaugoti griežles, bet ir gauna pinigines išmokas: priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklos srityje „Naturalių ir pusiau naturalių pievų tvarkymas“ dalyvaujantys žemės savininkai gauna 338,1 Lt/ha metines išmokas, o priemonėje „Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB (parama Natura 2000 vietovėse žemės ūkio plotuose)“ už veikos apribojimus „Natura 2000“ teritorijose 138 Lt/ha.

Salantų regioninio parko vyr. specialistė Jurgita Rundzaitė

 

Atgal