Naujienos

2011.08.23

Rodos, dar visai neseniai iš tolimųjų kraštų sugrįžo baltieji gandrai, o jau rytoj, - rugpjūčio 24-ąją, minėsime Šv. Baltramiejų, gandrų išskridimo dieną. Šią dieną lietuviai nuo seno išlydėdavo gandrus, išskrendančius žiemoti į šiltuosius kraštus. Senovėje lietuviai tikėjo, kad baltasis gandras - šventas paukštis, nešantis žmonėms laimę, apsaugantis nuo žaibo, gaisro, krušos. Tikėta ir kad šios dienos orai esą pranašiški: „jei ši diena graži, tikėtina, kad ruduo bus sausas“, „jei šią dieną gandras snape neša lizdui taisyti velėną – bus lietaus, jei šakelę – gresia vėtra“. Taigi Šv. Baltramiejaus, gandrų išlytėtuvių dieną, iš arčiau pažvelkime į Lietuvos nacionalinį paukštį – gandrą.

Baltasis gandras laikomas ekologiškos – žmonėms gyventi sveikos – aplinkos indikatoriumi. Tai nuo seno viena artimiausių žmogui paukščių rūšių. Pasirodo, mūsų šalyje šiuo metu peri apie 13 tūkst. gandrų porų. Lietuvoje gandrų populiacijos tankis yra didžiausias visame šių paukščių paplitimo areale. Tačiau intensyvus žmonių ir technologijų poveikis aplinkai daugelyje Europos kraštų pastaraisiais dešimtmečiais sukėlė negrįžtamus kraštovaizdžio pokyčius ir šie paukščiai beveik išnyko kai kuriuose Europos šalyse. Pavyzdžiui, Danijoje baltųjų gandrų išlikusios 7 poros. Danai net organizuoja specialias ekskursijas į tas vietas, kur šios poros gyvena, kad juos pamatytų iš arti. Švedijoje telikusios tik trys, Belgijoje - 45, o Prancūzijoje - 93 baltųjų gandrų poros. Nenuostabu, kad Europos šalys susirūpino baltųjų gandrų būkle ir ėmėsi įvairių tarptautinių projektų.

Nors nacionaliniu paukščiu paskelbto paukščio populiacija Lietuvoje yra stabili, tačiau mūsų valstybei taip pat labai svarbu saugoti šiuos paukščius ir nuolat vykdyti jų populiacijos monitoringą. Tuo tikslu, Salantų regioninio parko direkcijos specialistai kiekvienais metais parko teritorijoje atlieka baltųjų gandrų apskaitą. Šiais metais Salantų regioninio parko teritorijoje buvo rasta 119 gandralizdžių. Iš jų 90-yje gandralizdžių gandrai perėjo ir juose iš viso buvo išaugintas 191 jauniklis, 29-uose gandralizdžiuose gandrai neperėjo. Didžioji dalis gandrų porų išaugino po du jauniklius, tačiau 2-uose gandralizdžiuose buvo išauginta po keturis jauniklius.

Natūraliai gandrai lizdus suka senuose, retos lajos medžiuose arba ant pastatų, statinių. Daugelio lizdų būklė gera, nes lietuvių sodybose nuo seno rūpestingai keliami ir prižiūrimi gandralizdžiai. Kita vertus, vis daugiau baltųjų gandrų apsigyvena netradicinėse vietose - ant įvairių stulpų, atramų, bokštų. Pastaruoju metu labai daug lizdų yra sukama ant elektros stulpų, bet tai pavojinga paukščiams, tačiau yra atrastas puikus sprendimas: statomi specialūs stulpai su platformomis gandralizdžiams.

Parko teritorijoje dauguma gandrų porų peri pavieniui, tačiau Skuodo rajone, Šauklių kaime yra įsikūrusi baltųjų gandrų kolonija, šiuo metu čia yra 26 gandralizdžiai, iš jų 21-ame buvo išvesti 43 jaunikliai. Minėtame kaime lizdai susukami labai netoli vienas kito – netgi viename medyje, o vienoje sodyboje peri net keturios gandų poros. Manoma, kad tokį didelį baltųjų gandrų tankį Šauklių kaime nulemia geros mitybos sąlygos.

Rytoj baltieji bandrai pakedenę plunksnas ir ištiesę sparnus pakils į didžiąją kelionę. Žiemoti paukščiai skris į šiltuosius kraštus – Ugandą, Pietų Afriką, kur ir lauks kito pavasario, kad vėl sugrįžtų į gimtąjį kraštą. Na, o mes palinkėkime jiems sėkmingo skrydžio bei laukime jų sugrįžtant kovo 25-ąją, Šv. Blovieščiaus dieną.

Salantų regioninio parko vyr. specialistė Jurgita Rundzaitė

Atgal