Naujienos

2011.07.07

Griežlė, kas ji?

Tikriausiai visi gegužės – liepos mėnasiais pievose vakare esate girdėję keistą garsą: jis stiprus, gergždžiantis, gali nenutilti visą naktį. Tai pievose savo giesmę džeržgia griežlė. Šį žolėje griežiantį paukštį sunku su kuo nors palyginti Praktiškai jį pamatyti galima tik keletą akimirkų perbėgantį lauko keliuką. Galima sakyti tai nematomas, tik girdimas paukštis. Griežlė – ypatingo, žmogaus nepamėgdžiojamo balso savininkė.

Kadangi šį paukštį pamatyti labai sunku, tikriausiai ne vienam skaitytojui iškils mintis „Tai kaip visdėlto šis paukštelis atrodo?“. Griežlė yra strazdo dydžio, ypač tvirtų kojų, snapas trumpas, aukštas, akys didelės, šviesiai rudos. Jos plunksnų spalva puikiai dera prie aplinkos. Nejudančią griežlę pastebėti be galo sunku.

Mūsų krašte 60-80 % griežlių gyvena pievose, 5-15 % - javų laukuose, apie 10 % – ganyklose, labai retai nendrynuose, šlapynėse. Pavasarį griežlių Lietuvoje sulaukiama gana vėlai – tik gegužės viduryje, nes joms būtina tam tikra aplinka – ūgtelėjusi žolė, kur galėtų slapstytis. Sugrįžę patinėlai skuba užsiimti būsimas perėjimo teritorijas. Teisę į jas jie paskelbia griežimu. Sugrįžus patelėms, patinėliai pasipešdami aiškinasi teritorijų ribas, griežia ir dieną ir naktį. Tuoktuvių metu per minutę dviskiemenė paukščio giesmė nuaidi dešimtis kartų, o per visą naktį – net iki 10 000 kartų. Tačiau po savaitės patinėlių aktyvumas ima mažėti. Patelės pradeda rūpintis lizdais, kazdien padeda po vieną kiaušinį ir ruošiasi perėti, iš viso sudeda 6 - 12 kiaušinių. Patinėliai patraukia savo keliais. Kurį laiką patinėlio balsas vis dar skamba, tik kas kart vis toliau už lizdo teritorijos ribų, radęs tinkamą teritoriją vėl ima griežti ir viskas kartojasi iš pradžių. Baigusios perėti, griežlės dar kurį laiką pavedžioja jauniklius, bet greitai juos palieka. Dar keliauti nepasirengę paukščiai klajoja, maitinasi, laukia, kol pasikeis jų plunksnos ir jie galės skristi. Rudenį – dažniausiai nuo rugsėjo vidurio iki spalio pabaigos – griežlės iškeliauja. Jos žiemoja Afrikoje. Tačiau tikslus jų migracijos kelias nežinomas, nes tik po keletą griežlių kasmet būna sužieduojama ir apie jas gaunama labai mažai pranešimų.

Griežlė visalesis paukštis, bet tik penktadalį jo raciono sudaro sėklos, grūdai ir minkštosios augalų dalys. Dažniausiai šis paukštis lesa vorus, sraiges, žiogus, vabalus, muses, skruzdėles, sliekus.

Griežlė savo gyvenimu nepanaši į kitus paukščius: ji gyvena nematoma. Griežlė – neprilygstama slapukė. Jei ne patino džeržgimas, mes ir nežinotume, ar ji gyvena kaimynystėje.

Griežles pamatyti labai sunku, o suskaičiuoti lengva. Tiesa pagal balsus skaičiuojami tik patinai, bet žinant jų skaičių galima įvertinti visos populiacijos dydį, būklę bei pokyčius. Nuo žmogaus veiklos tiesiogiai priklausanti griežlės būtis stebima seniai. XX a. Griežlė darėsi vis retesnė. Dabar 22 Europos valstybėse liko 20-50 % buvusių populiacijų.

Pagalba griežlei

Griežlė Europoje laikoma globaliai nykstančia rūšimi. Ši sparnuočių rūšis yra labai jauti, jos buveinės – greitai kintančios ir lengvai pažeidžiamos. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, griežlėms kyla tos pačios grėsmės. Didžiausias pavojus griežlių populiacijoms – jų buveinių kitimas. Griežlei gyventi tinkamos yra šienaujamos pievos. Apleistos, t.y. nebešienaujamos, jos degraduoja – apauga krūmais, medžiais, aukšta tankia žole. Griežlė iš tokių pievų traukiasi. Jas neigiamai veikia ir per intensyvus šienavimas, kiaušinius sudėti ir išperėti reikia bent vieno mėnesio vasaros pirmoje pusėje. Per šienapjūtę daugiau žūsta jaunikliai, suaugę paukščiai nukenčia mažiau, nes yra judresni ir atsargesni, jiems lengviau išvengti pavojų. Slapi griežlė nepastebima plėšrūnams, suaugusiam paukščiui nesaugu tik nušienautame plote ar kitoje atviroje teritorijoje. Žolių tankmėje kiaušinių dėtys taip pat pakankamai saugios, nes kiaušinių spalva puikiai dera prie aplinkos, patelė juos retai palieka be priežiūros. Kitas taip pat pavojingas veiksnys – pievų tręšimas, jų laistymas srutomis, nes dėl to dirvožemyje sumažėja sliekų – svarbiausio griežlių maisto, be to trąšų granulėmis gali apsinuodyti paukščių jaunikliai.

Labai daug žalos griežlėms yra padaroma netiesiogiai: intensyviai šienaujant, ganant, dirbamais laukais paverčiant pievas, baidant paukščius. Pasaulinė griežlių populiacija nyksta labiausiai dėl ankstyvo mechanizuoto šienavimo, kai žūva daug suaugusių paukščių bei sunaikimama dalis lizdų.

Griežlę išsaugoti galima laikantis šių reikalavimų:

• Atkurti nusausintų pelkių ir pievų hidrologinį režimą;
• Išsaugoti aukštą žolinę augaliją, kurioje galėtų slapstytis griežlės;
• Pradėti pievas šienauti ne anksčiau kaip liepos 15 dieną;
• Griežlių gyvenamoje pievoje gretimus plotus šienauti skirtingu laiku;
• Šienauti pradedant nuo lauko centro (tai gerokai sumažina griežlių žūtį, nes paukščiai turi galimybę pabėgti iš šienaujamo lauko), naudoti baidytuvus;
• Galvijus pradėti ganyti ne anksčiau kaip birželio 15 dieną, 1 ha pievos ganyti ne daugiau kaip vieną - du galvijus;
• Nenaudoti pesticidų ir trąšų;
• Neapsodinti pievų mišku ir jų nesuarti.

Kadangi griežlė yra migruojančių paukščių rūšis, tai jos apsaugai būtina bendra visų šalių politika. Tuo tikslu buvo sukurtas bendras saugomų teritorijų tinklas, kuris turi užtikrinti griežlės buveinių saugumą. Europos Sąjungos šalyse tokios teritorijos yra vieningo specialių saugomų teritorijų ekologinio tinklo Natura 2000 dalis. Kretingos ir Skuodo rajonuose, Salantų regioniniame parke griežlės apsaugai yra įsteigtos dvi Natura 2000 paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST): Erlos ir Salanto upių senslėniai (LTSKUB002) ir Minijos upės slėnis (LTKLAB005), o Skuodo rajone esančiame Apšės biosferos poligone - Apšės upės slėnis (LTSKUB001).

Natura 2000 paukščių apsaugai svarbiose teritorijose yra skatinama ir remiama žmogaus veikla, kuri padeda išsaugoti vertybes. Ekologinį, kartu ir tinkamą paukščiams, ūkininkavimą remia Europos Sąjungos finansuojamos programos, įvairūs užsienio valstybių ir tarptautiniai fondai. Kaimo plėtros 2007-2013 m. programoje priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklos srityje „Naturalių ir pusiau naturalių pievų tvarkymas“ dalyvaujantys žemės savininkai gauna 338,1 Lt/ha metines išmokas, o priemonėje „Natura 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB (parama Natura 2000 vietovėse žemės ūkio plotuose)“ už veikos apribojimus „Natura 2000“ teritorijose 138 Lt/ha.

Jeigu nežinote, ar Jūsų žemės valda patenka į griežlės apsaugai įsteigtas paukščių apsaugai svarbias teritorijas, prašome kreiptis į seniūnijose esančius žemės ūkio specialistus arba į Salantų regioninio parko direkciją (adresu Laivių g. 9, Salantai, Kretingos r., tel. (8-445)58761, mob.tel. 869815232).

Gamta yra visų namai, ne tik žmogaus bet ir milijardo kitų gyvų organizmų buveinė. Todėl kviečiu visus savo žemėje ūkininkauti taip, kad tai nedarytų žalos joje gyvenantiems gyvūnams bei paukščiams.

Atgal