Reziumuojant konferenciją „Žuvų migracijos kelių atkūrimas Lietuvoje“
Gegužės 14 d. Salantų regioninio parko direkcija
kartu su programos „Kurk Lietuvai“ dalyvėmis Jone Leščinskaite ir Ieva
Zamaraite suorganizavo konferenciją, skirtą Pasaulinei žuvų migracijos dienai
paminėti. Šios konferencijos šūkis – „Lašiša grįžta namo!“ – pasirinktas ne
atsitiktinai. Lašiša – visų migruojančių žuvų simbolis.
Ši konferencija turėjo vykti įprastai,
tačiau koronaviruso pakoreguota situacija visoje šalyje privertė ieškoti
alternatyvų ir įgyvendinti sumanymus kitu formatu. Tad nuspręsta pasitelkus
informacines technologijas skleisti gerąją žinią apie atvirus kelius žuvims
upėse virtualiu būdu.
Konferenciją pradėjo LR aplinkos ministerijos
kancleris Arminas Mockevičius, pasveikinęs visus konferencijos dalyvius ir
padėkojęs už dėmesį aktualiai ir svarbiai problemai – kliūtis migruojančioms
žuvims Lietuvoje.
Renginį vedė, diskusijas koordinavo žurnalistas,
laidų vedėjas, aktyviai besidomintis žuvininkystės temomis, Žilvinas Žitkus.
Konferencijoje dalyvavo 10 pranešėjų iš skirtingų
institucijų ir nevyriausybinių organizacijų. Pirmojo pranešėjo Justo Poviliūno
(Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) gvildenta problema
klausytojams pasirodė ypatingai reikšminga. J. Poviliūnas skaitė pranešimą „Žuvų
migracijos keliai Lietuvoje ir jų svarba žuvų bendrijoms“ ir sulaukė
daugiausiai žiūrovų klausimų. Lietuvos hidrobiologų draugijos atstovas Kęstutis
Skrupskelis savo pranešime klausė, ar patvankos ir hidroelektrinės yra
rekreacinės žvejybos draugai ar priešai?
Patirtimis dalijosi Dubysos regioninio parko
direktorius Vygantas Kilčauskas, pristatydamas Dubysos upės vagos tvarkymo
problematiką, ir Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus
vedėjas Gintautas Sabas, kuris įvardijo Estijos pranašumus tvarkant užtvankas.
Estijoje demontuota, rekonstruota jau per 100 užtvankų, kuomet Lietuvoje dar
tik žengiami pirmieji žingsniai. G. Sabas pranešime ir kėlė klausimą, ar galime
pasimokyti iš Estijos žuvų migracijos kliūčių šalinimo pavyzdžio?
Kadangi jau kelerius metus Salantų regioninio parko
direkcija kalba apie Salantų miesto užtvankos demontavimą, o pernai pradėta
geriausio užtvankos demontavimo, rekonstrukcijos sprendinio paieška,
konferencijoje neapsieita be šio atvejo pristatymo. Klaipėdos universiteto Jūros
tyrimo instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovas, mokslo
darbuotojas dr. Nerijus Nika, prieš analizuojant Salantų miesto užtvankos
demontavimo techninius klausimus, išsamiai ir tiksliai pristatė žuvų bendriją,
lašišines žuvis ir jų buveines Salanto upės baseine. Salantų regioninio parko
direkcijos ekologas Antanas Kubilius įvardijo, kokias saugomas teritorijas
galima aptikti Salanto upėje, o UAB „Primega“ direktorius Remigijus Pužas
papasakojo apie techninius Salantų miesto užtvankos vandens pralaidos griovimo
/ rekonstrukcijos sprendinius.
Apie tai, kaip svarbu informaciją šia tema skleisti
visuomenei, kalbėjo Aplinkos apsaugos koalicijos, Lietuvos gamtos fondo atstovė
Karolina Gurjazkaitė, kuri aktyviai ir entuziastingai pristatė ne tik Bražuolės
užtvankos atvejį ir ketinimus tapti pirmaisiais, demontavusiais užtvanką Lietuvoje,
bet ir įvardijo, kodėl svarbu į užtvankų demontavimo projektus įtraukti
visuomenę ir suinteresuotus asmenis.
Konferencijos organizatorės, programos „Kurk
Lietuvai“ atstovės Jonė Leščinskaitė ir Ieva Zamaraitė šiemet kaip tik startavo
savo projektinėje veikloje, spręsdamos užtvankų klausimus Lietuvoje, keldamos
viešinimo būtinumo problematiką. Taip sutapo, kad šios konferencijos
organizavimas prasidėjo tuo pačiu metu. Nors į programos „Kurk Lietuvai“
užtvankų projektą Salantų miesto užtvankos demontavimo viešinimas nebuvo
įtrauktas, Jonė ir Ieva savanoriškai įsitraukė organizuojant konferenciją „Lašiša
grįžta namo!“. Jų indėlis į kartu su Salantų regioninio parko direkcija
organizuotą konferenciją – neabejotinas ir labai svarbus, derinant ne tik
konferencijos temas, bet ir renkantis techninius sprendimus konferencijai
transliuoti.
Konferencija sulaukė nemažo kiekio klausytojų iš
įvairių Lietuvos savivaldybių, saugomų teritorijų direkcijų, Lietuvos ir
užsienio universitetų ir kt. Žuvų migracijos kelių atvėrimo tema yra svarbi ne
tik suinteresuotiems specialistams, mokslininkams, ekspertams, bet ir žvejams,
vietos bendruomenei. Tikimasi, jog ši konferencija buvo naudinga ir galbūt tapo
įkvėpimu kitoms įstaigoms ar organizacijoms inicijuoti žuvų migracijos kelių
atvėrimą.