Naujienos

2020.05.18
Reziumuojant konferenciją „Žuvų migracijos kelių atkūrimas Lietuvoje“

Gegužės 14 d. Salantų regioninio parko direkcija kartu su programos „Kurk Lietuvai“ dalyvėmis Jone Leščinskaite ir Ieva Zamaraite suorganizavo konferenciją, skirtą Pasaulinei žuvų migracijos dienai paminėti. Šios konferencijos šūkis – „Lašiša grįžta namo!“ – pasirinktas ne atsitiktinai. Lašiša – visų migruojančių žuvų simbolis.

Ši konferencija turėjo vykti įprastai, tačiau koronaviruso pakoreguota situacija visoje šalyje privertė ieškoti alternatyvų ir įgyvendinti sumanymus kitu formatu. Tad nuspręsta pasitelkus informacines technologijas skleisti gerąją žinią apie atvirus kelius žuvims upėse virtualiu būdu.

Konferenciją pradėjo LR aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius, pasveikinęs visus konferencijos dalyvius ir padėkojęs už dėmesį aktualiai ir svarbiai problemai – kliūtis migruojančioms žuvims Lietuvoje.

Renginį vedė, diskusijas koordinavo žurnalistas, laidų vedėjas, aktyviai besidomintis žuvininkystės temomis, Žilvinas Žitkus.

Konferencijoje dalyvavo 10 pranešėjų iš skirtingų institucijų ir nevyriausybinių organizacijų. Pirmojo pranešėjo Justo Poviliūno (Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) gvildenta problema klausytojams pasirodė ypatingai reikšminga. J. Poviliūnas skaitė pranešimą „Žuvų migracijos keliai Lietuvoje ir jų svarba žuvų bendrijoms“ ir sulaukė daugiausiai žiūrovų klausimų. Lietuvos hidrobiologų draugijos atstovas Kęstutis Skrupskelis savo pranešime klausė, ar patvankos ir hidroelektrinės yra rekreacinės žvejybos draugai ar priešai?

Patirtimis dalijosi Dubysos regioninio parko direktorius Vygantas Kilčauskas, pristatydamas Dubysos upės vagos tvarkymo problematiką, ir Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas Gintautas Sabas, kuris įvardijo Estijos pranašumus tvarkant užtvankas. Estijoje demontuota, rekonstruota jau per 100 užtvankų, kuomet Lietuvoje dar tik žengiami pirmieji žingsniai. G. Sabas pranešime ir kėlė klausimą, ar galime pasimokyti iš Estijos žuvų migracijos kliūčių šalinimo pavyzdžio?

Kadangi jau kelerius metus Salantų regioninio parko direkcija kalba apie Salantų miesto užtvankos demontavimą, o pernai pradėta geriausio užtvankos demontavimo, rekonstrukcijos sprendinio paieška, konferencijoje neapsieita be šio atvejo pristatymo. Klaipėdos universiteto Jūros tyrimo instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovas, mokslo darbuotojas dr. Nerijus Nika, prieš analizuojant Salantų miesto užtvankos demontavimo techninius klausimus, išsamiai ir tiksliai pristatė žuvų bendriją, lašišines žuvis ir jų buveines Salanto upės baseine. Salantų regioninio parko direkcijos ekologas Antanas Kubilius įvardijo, kokias saugomas teritorijas galima aptikti Salanto upėje, o UAB „Primega“ direktorius Remigijus Pužas papasakojo apie techninius Salantų miesto užtvankos vandens pralaidos griovimo / rekonstrukcijos sprendinius.

Apie tai, kaip svarbu informaciją šia tema skleisti visuomenei, kalbėjo Aplinkos apsaugos koalicijos, Lietuvos gamtos fondo atstovė Karolina Gurjazkaitė, kuri aktyviai ir entuziastingai pristatė ne tik Bražuolės užtvankos atvejį ir ketinimus tapti pirmaisiais, demontavusiais užtvanką Lietuvoje, bet ir įvardijo, kodėl svarbu į užtvankų demontavimo projektus įtraukti visuomenę ir suinteresuotus asmenis.

Konferencijos organizatorės, programos „Kurk Lietuvai“ atstovės Jonė Leščinskaitė ir Ieva Zamaraitė šiemet kaip tik startavo savo projektinėje veikloje, spręsdamos užtvankų klausimus Lietuvoje, keldamos viešinimo būtinumo problematiką. Taip sutapo, kad šios konferencijos organizavimas prasidėjo tuo pačiu metu. Nors į programos „Kurk Lietuvai“ užtvankų projektą Salantų miesto užtvankos demontavimo viešinimas nebuvo įtrauktas, Jonė ir Ieva savanoriškai įsitraukė organizuojant konferenciją „Lašiša grįžta namo!“. Jų indėlis į kartu su Salantų regioninio parko direkcija organizuotą konferenciją – neabejotinas ir labai svarbus, derinant ne tik konferencijos temas, bet ir renkantis techninius sprendimus konferencijai transliuoti.

Konferencija sulaukė nemažo kiekio klausytojų iš įvairių Lietuvos savivaldybių, saugomų teritorijų direkcijų, Lietuvos ir užsienio universitetų ir kt. Žuvų migracijos kelių atvėrimo tema yra svarbi ne tik suinteresuotiems specialistams, mokslininkams, ekspertams, bet ir žvejams, vietos bendruomenei. Tikimasi, jog ši konferencija buvo naudinga ir galbūt tapo įkvėpimu kitoms įstaigoms ar organizacijoms inicijuoti žuvų migracijos kelių atvėrimą.

Salantų regioninio parko direkcija


Atgal


Sprendimas V studija | TVS