Naujienos

Šių metų rugsėjo 17–21 dienomis tiek Lietuvos geologijos tarnyboje, tiek prie Lietuvos ir Latvijos atodangų vyko tarptautinis paleoseismologijos lauko seminaras „Plastiškai deformuotų nuosėdų tekstūros ir paleoseisminiai įvykiai pietryčių Baltijos regione“ („Soft-sediment deformation structures and palaeoseismic phenomena in the South-eastern Baltic Region“). 

Seminaro dalyviai vyko apžiūrėti atodangų, kuriose aptikti deformuoti sluoksniai. Buvo tiriamos Slinkies, Dyburių, Ventės rago atodangos, Liciškėnų, Kumečių, Juodikių karjerai, Latvijoje – Sarnate ir Baltmuižos atodangos Baltjos jūros krante. Jas tyrė Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos mokslininkų grupė, seminaro dalyviams pristačiusi savo tyrimų duomenis. Lietuvoje atodangos su deformacijomis ir galimai seismitinėmis tekstūromis surastos ir dokumentuotos vykdant valstybinį geologinį kartografavimą.

Vykstant žemės drebėjimui dėl didėjančio porinio vandens slėgio ir gruntinio vandens lygio pakilimo grunto dalelės pradeda judėti, vyksta grunto suskystėjimas (likvacija), kuris vėliau pereina į grunto tekėjimo stadiją – fluidizaciją. Šio proceso metu formuojasi smėlio diapyrai bei smėlio vulkanai. Tokiu būdu, seisminiai įvykiai gali būti fiksuojami „žemės metraštyje“ – geologiniuose sluoksniuose. Žemės drebėjimų metu susidarančios specifinės sluoksnių struktūros vadinamos seismodeformacijomis arba seismitais. Sluoksnių deformacijas panašias kaip ir žemės drebėjimų atveju gali sukelti įšalas, nuošliaužos, ledyno poveikis, nuosėdų apkrova, požeminio vandens lygio pokyčiai, augalų ir gyvūnų veikla. Todėl seisminių įvykių deformacijų atpažinimas reikalauja specialių geologinių žinių bei praktinės patirties. 

Lietuvoje galimai žemės drebėjimų sujaukti sluoksniai nustatyti Slinkies ir Dyburių (Plungės r., Salantų regioniniame parke) atodangose. Pastaroji jau seniai atkreipė geologų dėmesį ir yra įtraukta į valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą.

Seminaro dalyvių duomenimis, seismitinės tekstūros surastos ir Kaliningrado srityje ir yra sietinos su aktyviu tektoniniu lūžiu, sąlygojančiu ir šiuolaikinius žemės drebėjimus. 

Seisminių deformacijų nustatymas yra labai svarbus praktiniu požiūriu – tai duomenys reikalingi dabartinio šalies seismingumo žemėlapio tikslinimui, tektoninių lūžių identifikavimui ir jų aktyvumo (veiksnumo) vertinimui. 

Seismitų buvimas leidžia daryti prielaidą, kad Lietuvos teritorijoje bei visame Rytinės Baltijos jūros regione seisminių įvykių geologinėje praeityje galėjo būti kur kas daugiau ir stipresnių, negu kad buvo manoma iki šiol. 

Seminarą organizavo: Lietuvos geologijos tarnyba, Lietuvos geologų sąjunga, Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas (Lenkija), Gamtos tyrimų centras. Seminare dalyvavo 26 mokslininkai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Korėjos Nyderlandų ir Rusijos.