Naujienos

Šiemet sukanka 70 metų, kai 1945 m. lapkričio 15 d. oficialiu Žemaičių legiono vado Jono Semaškos-Liepos įsakymu buvo įkurta Kardo rinktinė, kuriai vadovauti buvo paskirtas Kazimieras Kontrimas-Montė. Minėdami šią sukaktį VšĮ „Ceklio kuršiai“ surengė pėsčiųjų žygį „Kardo rinktinės partizanų takais“ iš Salantų į Grūšlaukę.

Tradicija jau tapusiame žygyje, nepabūgę pliaupiančio lietaus ir rudeninio purvo, dalyvavo 120 žygeivių. Sulaukta svečių iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Radviliškio. Aktyviai į žygį įsitraukė Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro jaunųjų turistų ir keliautojų būrys „Vedlys“. Žygyje dalyvavo ir Salantų gimnazistai, skautai, policijos rėmėjai. Kartu su žygeiviais miškų bruzgynais žirgais žemaitukais kelią skynėsi ir „Raitijos“ skautų būrys.    

Žygeiviai rinkosi Turgaus aikštėje Salantuose, kur pokaryje buvo paniekai pametami žuvusiųjų miško brolių kūnai. Simboliškai praeita pro kitos kariavusios pusės – vietinių talkininkų ir sovietinio saugumo būstinės kiemą. Aplankytos partizanų palaidojimo vietos Žvainiuose ir Pesčiuose. Keliauta Vaineikių - Grūšlaukės miškų link, kur iki pat 1953 m. pavasario veikė rinktinės štabas, iš kurio buvo siunčiami įsakymai kovoti garbingai, kur drėgname bunkeryje buvo spausdinamas laikraštėlis „Laisvės aukuras“.

„Kiekvienas šių išvardintų miestų ir miestelių centrinių aikščių grindinys nuplautas partizanų krauju, nuplautas motinų ašaromis, nuplautas lietaus, bet ne užmaršties. Didžiulė garbė, kad pokaryje atsirado tokių lietuvių, kurie nepabūgo atėjūno ir drąsiai stojo į kovą, garbės ir nenusižeminimo kovą, ir tai įprasmino mus būti dar didesniais lietuviais. Mūsų didelis būrys čia susirinko tam, kad drąsiai pasakytų, jog jų auka nėra beprasmė, kad nėra beprasmis Kardo rinktinės štabo nario Alekso Jonkaus-Pilypo Laimės paskutinis atodūsis, kada jį Darbėnų enkavedistai dar gyvą perpjovė dvitraukiu pjūklu, kad nėra beprasmė Mosėdžio kuopos Liudo Skersio-Paliomskio būrio 11 vyrų žūtis, kai šie 1947 m. kovo 17 d. iki paskutinio šovinio kovėsi su gausesnėmis priešo pajėgomis, kad nėra beprasmiai Palangos kuopos partizano Stepono Skersio-Kovo spjūviai į veidą tardytojams, kada šie siekė palaužti partizaną išdavystėms, kad nėra beprasmiai paskutiniai Platelių kuopos partizano Adomo Šimkaus-Niujorko bandymai atkelti sunkų bunkerio dangtį, kada šis partizanas sužeistas gydėsi žaizdas bunkeryje, o jį slaugiusi sesuo buvo ištremta į Sibirą, o vienas likęs sužeistas Adomas Šimkus-Niujorkas numirė iš bado, kad nėra beprasmė Salantų kuopos partizanų brolių Paulių žūtis, kai šie apuspti priešo kovėsi, o besibaigiant šoviniams, vyresnysis brolis paskutinius šovinius pasiliko sau ir savo sepryniolikmečiui broliui. 

Didžiųjų Žalimų kaime esančioje buvusioje partizanų ryšininko Prano Drungilo sodyboje, kur šiuo metu gyvena jo duktė Bronislava Jucienė stabtelta ilgesniam laikui. Žygeivius pasitiko iš Vilniaus atvykę partizanų rekonstruktoriai, vadovaujami istoriko dr. Dariaus Juodžio. Buvo galima susipažinti su partizanų ginkluote, uniformos ir kitomis partizaniško gyvenimo buities detalėmis. Žygeiviai ir svečiai Didžiųjų Žalimų kaime turėjo progą paklausyti partizanų dainų, kurias atliko kauniečių folkloro ansamblis „Kupolė“.  

Žygis buvo užbaigtas Grūšlaukės miško pašonėje, buvusiame Smeltės kaime, kur 1952 m. spalio 30 d. žuvo Kardo rinktinės vadas Kazimieras Kontrimas-Montė. Čia žygeiviai šildėsi prie laužų, toliau traukė dainas bei vaišinosi kareiviška koše. 

VšĮ „Ceklio kuršiai“ vadovas Aurimas Rapalis