Naujienos

2013.06.04

Salantų regioninio parko direkcija kartu su Skuodo P. Žadeikio gimnazija, įgyvendinant projektą „Pamokos gamtoje“, šių metų birželio 3 d. organizavo praktinę-gamtinę stovyklą Salantų regioniniame parke.
Sužaliavus medžiams ir atšilus orams, pats laikas išsiruošti į gamtą, pabūti gryname ore, pamatyti ar paliesti tai, ką sužinojai per mokslo metus. Tad pažinti gamtos paslapčių, Skuodo P. Žadeikio gimnazijos vyresniųjų 9 ir 11 klasių gimnazistai kartu su mokytojais įsikūrė Salantų RP prie Juodupėnų tvenkinio esančioje poilsiavietėje. Visi dalyviai buvo suskirstyti į keturias komandas ir, lydimi mokytojų ir Salantų RP direkcijos darbuotojų, išvyko į skirtingas vietoves susipažinti su jose esančiais Salantų regioninio parko lankomais objektais bei gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis.
Viena komanda aplankė Alkos kalną ir greta Salanto upės slėnyje esantį Gaidžio kalnelį su ant jo stovinčia koplyčia, pastatytą buvusios Skilandžių arba senosios Salantų bažnyčios vietoje. Mokiniai taip pat aplankė Kalnalio gyvenvietę ir joje esantį Šv. Lauryno bažnyčios pastatų kompleksą – Lietuvos Respublikos kultūros vertybę. Čia 1801 m. buvo pakrikštytas, o vėliau ir savo pimąsias mišias laikė Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Užlipę į netoliese stovintį Kalnalio 15 m aukščio apžvalgos bokštą, pasigrožėjo ledyno suformuoto Salanto upės slėnio panorama.
Kita komanda vyko į vaizdingame Minijos upės slėnyje įsikūrusį Kartenos miestelį bei plačias jo apylinkes menamas jau nuo 1253 m. Šią panoramą apžvelgti galima nuo Vyšnių kalno arba Gintarų dvarvietės. Ant kurios pirmaisiais amžiais po Kr. stovėjo pilis, o XVI–XVII a. – Senosios Kartenos dvaras. Dvarui sudegus, senąją dvarvietę ilgus šimtmečius ženklino joje augusios vešlios vyšnios, davusios kalvai Vyšnių kalno vardą. Be to, mokiniai aplankė ir vieną ankstyviausių ir gražiausių Vakarų Lietuvos piliakalnių – Kartenos piliakalnį, Lurdą ir akmenį su velnio pėda.
Trečia komanda pasuko link Šauklių gyvenvietės, kurios pradžią žymi garsusis Šauklių akmuo. Čia mokiniai išgirdo apie baltųjų gandrų koloniją, aplankė vieną didžiausių riedulynų Lietuvoje – Šauklių riedulyną, išsiskiriantį neįprastu mūsų kraštui, unikaliu, tundrą primenančiu kraštovaizdžiu. Be to, susipažino ir su Kulalių sprogdyklos akmenynu bei ledyno tirpsmo išskobtu Erlos upės kloniu, išvydo Šilalės kūlį – penktą pagal dydį Lietuvoje akmenį, šalia kurio apie XVI-XVII a. veikė pagoniška šventykla. Jos vietą žymi akmens aukuras ir akmuo su dubeniu.
Na, o paskutinė komanda vyko į Mosėdį – vieną seniausių Žemaitijos miestelių. Keliaujant pėsčiomis čia įrengtu pėsčiųjų taku, mokiniai aplankė prie Bartuvos užtvankos 1979 m. įkurtą Respublikinį Vaclovo Into akmenų muziejų bei jo įkūrėjo, gydytojo Vaclovo Into originalią sodybą. Beeinant iki jos, susipažino su dabartine Mosėdžio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia bei kur 1895-1898 m. dirbo rašytojas, kunigas J. Tumas-Vaižgantas, įsteigęs Mosėdyje laikraštį “Tėvynės sargas”. Maršrutas tęsėsi aplink tvenkinį įrengtu taku, kuris driekiasi ir pro kairiajame Bartuvos upės krante stūksantį Mosėdžio piliakalnį, menantį dar I tūkst. laikus.
Sugrįžus į stovyklą, moksleiviai paruošė pristatymus apie tai, ką išvykę pamatė ir sužinojo. Išradingumu pasižymėjo visos komandos: vieni kūrė dainą, kiti improvizavo ar tiesiog linksmai pristatė, kur pabuvojo. Todėl apdovanoti buvo visi komandų nariai. Vėliau, vykstant klausimų-atsakymų viktorinai, Salantų regioninio parko atminimo dovanėlėmis buvo apdovanotas kiekvienas, teisingai atsakęs į klausimą apie Salantų regioninį parką, ar jo vertybes.

Atgal